SUSITARIMAS NUTRAUKTI DARBO SUTARTĮ ŠALIŲ SUSITARIMU

SUSITARIMAS NUTRAUKTI DARBO SUTARTĮ ŠALIŲ SUSITARIMU

SUSITARIMAS NUTRAUKTI DARBO SUTARTĮ ŠALIŲ SUSITARIMU

Dirbu mokytoja vienoje gimnazjoje apie penkiolika metų. Darbdavys man įteikė rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal LR Darbo kodekso 129 str. 2 d. dėl klasių komplektų sumažėjimo ir mokytojų darbo krūvio mažinimo, kartu nurodydamas, kad pagal LR Darbo kodekso 140 str. 1 d. 5 p. atleidimo iš darbo dieną man bus išmokėta penkių mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į nepertraukiamą stažą šioje darbovietėje. Įspėjimas man įteiktas prieš tris mėnesius iki numatytos atleidimo iš darbo dienos. Po mėnesio darbdavys man įteikė rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal LR darbo kodekso 125 str. 1 d. ir išmokėti man dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Ar toks darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra teisėtas? Kaip aš turėčiau pasielgti – su tokiu darbdavio paiūlymu sutikti ar nesutikti? Per kokį terminą turiu informuoti darbdavį apie savo sprendimą? Danutė

Praktikoje plačiai taikomas darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (LR DK 125 str.). Toks darbo sutarties nutraukimas padeda išvengti konfliktinių situacijų, jeigu šalys tarpusavyje aptaria ir suderina visas darbuotojo atleidimo iš darbo detales. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį turi būti priimtinas abiem suinteresuotoms sutarties šalims – tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Todėl darbdavys negali savo neteisėtais veiksmais daryti psichologinio spaudimo darbuotojui, kad pastarasis sutiktų nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi laikytis įstatymų nuostatų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu vyksta keliais etapais: pirmiausia viena iš darbo sutarties šalių (darbuotojas arba darbdavys) pateikia pasiūlymą kitai šaliai nutraukti darbo sutartį; tolimesnis etapas yra kitos šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį ir galiausiai – susitarimo nutraukti darbo sutartį sudarymas.

Remiantis LR Darbo kodekso 125 str. nuostatomis, viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Ir priešingai, jeigu antroji šalis per tą laikotarpį nepraneša, kad yra pasirengusi tuo pagrindu nutraukti darbo sutartį, laikoma, jog pasiūlymas yra atmestas. Sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Susitarime turi būti nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis LR Darbo kodekso 125 str., tai yra šalių susitarimu, darbo sutarties nutraukimo data, o taip pat kitos darbo sutarties nutraukimo sąlygos dėl kurių susitariama (kompensacijų dydis, atsiskaitymo sąlygos, nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka ir kitos). Visos šios darbo sutarties sąlygos susitarime turėtų būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos, kad vėliau jas vykdant tarp šalių nekiltų ginčų dėl jų skirtingo interpretavimo. Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas.

Darbo kodeksas nereglamentuoja kokiu būdu turėtų būti išreikštas sutikimas (raštu ar žodžiu), tačiau rekomenduojama, kad sutikimas būtų išreikštas raštu. Įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų įformintas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Todėl sutikimas gali būti išreikštas ir  įrašu ant pasiūlymo nutraukti darbo sutartį „sutinku“.

Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, bene svarbiausias derybų objektas yra išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis. Kitaip nei išeitinė išmoka, kuri šiuo atveju nemokama (DK 140 str. 1 d.), piniginės kompensacijos dydis nėra reglamentuotas įstatymų ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas šalių susitarimu. Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu atveju tai yra darbdavio bei darbuotojo derybų klausimas. Todėl Darbdavys gali siūlyti kompensaciją arba jos nesiūlyti, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne. Tačiau darbuotojui pareikalavus išmokėti tam tikro dydžio kompensaciją ir atsisakius nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, jei kompensacija nebūtų išmokėta, tai reikštų, kad šiuo klausimu nepasiekus bendro susitarimo darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu taptų negalimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, jeigu jis nesutinka su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas.

Taigi, pirmiausia turėtumėte nuspręsti sutinkate ar ne su darbdavio pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu jo nurodytomis sąlygomis. Apie savo sprendimą turite informuoti darbdavį raštu per septynias dienas. Svarbu paminėti tai, kad Jūs turite teisę nesutikti su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį arba sutikti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu tik su tam tikrom sąlygom, pavyzdžiui išmokant Jums didesnę kompensaciją.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis www.teisinekonsultacija.lt.

R. Malevskytės konsultacija 2016 m. liepos mėn. buvo publikuojama viename populiariausių žurnalų moterims Lietuvoje "Moters patarimai".