SKOLOS IŠIEŠKOJIMAS IŠ SUTUOKTINIO DARBO UŽMOKESČIO

SKOLOS IŠIEŠKOJIMAS IŠ SUTUOKTINIO DARBO UŽMOKESČIO

SKOLOS IŠIEŠKOJIMAS IŠ SUTUOKTINIO DARBO UŽMOKESČIO

Mano sutuoktinio atstovaujama įmonė su kita įmone pasirašė įsiskolinimo padengimo sutartį, kuria mano sutuoktinio atstovaujama įmonė įsipareigojo nustatyta tvarka bei terminais padengti keliasdešimt tūkstančių eurų dydžio įsiskolinimą. Šios sutarties pagrindu šalys pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Už šios prievolės (skolos grąžinimo) įvykdymą laidavo mano sutuoktinis. Apie minėtą vekselį bei vykdomąjį įrašą sužinojau tik iš antstolio gavusi patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, kadangi skola atsirado vienai įmonei suteikus paslaugas mano sutuoktinio atstovaujamai įmonei. Nuvykus pas antstolį buvau informuota, kad mano sutuoktinio atstovaujamos įmonės skola, už kurią laidavo mano sutuoktinis, yra laikoma bendra sutuoktinių prievole ir aš privalau grąžinti skolą iš savo darbo užmokesčio. Be to, antstolis areštavo mano banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Ar antstolis turi teisę mano sutuoktinio skolą išieškoti iš mano darbo užmokesčio? Ar tokiu atveju yra galimybė nutraukti skolos išieškojimą iš mano darbo užmokesčio ir kur turėčiau dėl to kreiptis? Rimantė

Antstolis dėl nemokaus sutuoktinio skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tais atvejais, kai skolininkas nedirba ir neturi išieškoti tinkamo turto, skola gali būti išieškoma iš jo sutuoktinio pajamų ar banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų.

Remiantis LR Civilinio proceso kodekso 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju turtas suprantamas plačiąja prasme, t. y. piniginės lėšos, kilnojamas bei nekilnojamas turtas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal LR Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis sutuoktinės darbo pajamų ir atvirkščiai. Kai iš tokių pajamų antstolis išieško sutuoktinio turimą skolą, laikoma, kad ji išieškoma iš jam tenkančios kito sutuoktinio atlyginimo dalies.

Nesutinkant su antstolio procesiniais veiksmais, galima pateikti skundą antstoliui. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, jis kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla perduodamas nagrinėti teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.  

Pažymėtina tai, kad turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas teisine tvarka. Sutuoktiniai gali pasirinkti alternatyvų viso savo turto ar tam tikros jo dalies teisinį režinį (asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės) sudarydami vedybų sutartį. Tad jeigu sutuoktiniai vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių našta, jie gali nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybinė sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Svarbu paminėti ir tai, kad vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.

Mano vertinimu, šiuo konkrečiu atveju sutuoktiniams vertėtų kreiptis į notarą ir sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra laikomas jo asmenine nuosavybe. Taip pat vedybų sutartyje galite susitarti ir dėl kito šeimos turto teisinio režimo. Sudarius ir įregistravus vedybų sutartį, galite kreiptis į antstolį su prašymu nutraukti skolos išieškojimą iš Jūsų darbo užmokesčio.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis www.teisinekonsultacija.lt.

R. Malevskytės konsultacija 2016 m. rugsėjo mėn. buvo publikuojama viename populiariausių žurnalų moterims "Moters patarimai".