KAS YRA MEDIACIJA IR KOKIE JOS PRIVALUMAI?

KAS YRA MEDIACIJA IR KOKIE JOS PRIVALUMAI?

KAS YRA MEDIACIJA IR KOKIE JOS PRIVALUMAI?

Kreipiausi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės prašydama teismo nutraukti santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su manimi, patvirtinti tėvo bendravimo tvarką su vaikais bei priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Gavau iš teismo pasiūlymą perduoti bylą nagrinėti mediacijos būdu. Noriu sužinoti, kas yra mediacija ir kokie jos privalumai? Margarita

MEDIACIJA – tai visame pasaulyje paplitusi ir Lietuvoje vis labiau populiarėjanti ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams). Pagrindinis mediacijos bruožas yra tas, kad mediatorius nepriima jokio sprendimo, kuris būtų privalomas ginčo šalims. Atvirkščiai, mediacijos procese sprendimą priima pačios ginčo šalys, kurios, skirtingai nuo teismo, pačios išgyveno ginčo aplinkybes, todėl yra įsigilinama į konkretų atvejį ir priimamas abi ginčo šalis tenkinantis sprendimas.

Ginčas perduodamas teisminei mediacijai civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi, jei yra abiejų ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą teisminei mediacijai bei teismo mediatoriaus sutikimas. Skiriant mediatorių įvertinama šalių nuomonė, kokį konkrečiai mediatorių jos nori skirti sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu, o ginčo šalims nežinant kurį meditorių pasirinkti – bylą nagrinėjantis teisėjas pasiūlo mediatorių pagal bylos pobūdį. Mediatorių sąrašą galite rasti internetinėje svetainėje www.e.teismas.lt (https://e.teismas.lt/lt/public/teisminė-mediacija/). Mediatoriai – tai specialius mokymus baigę teisėjai, advokatai, jų padėjėjai ar kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, įtraukti į teismo mediatorių sąrašą.

Taigi, šalims sutikus ginčą spręsti mediacijos būdu, civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas savo nutartimi perduoda bylą nagrinėti mediacijos būdu bei paskiria mediatorių. Tokiu atveju, ginčą nagrinėjantis teisėjas paskiria teismo posėdžio datą, o mediatorius turi iki tos datos pravesti mediaciją ir procesą užbaigti. Tada ginčo šalys sulaukia mediatoriaus skambučio ir sutaria dėl visiems patogaus susitikimo laiko. Mediatoriaus bei ginčo šalių susitikimai vyksta teismo patalpose ar kitoje suderintoje vietoje. Paprastai įvyksta 2-3 susitikimai, kurie trunka iki pusantros valandos. Pats procesas visai neprimena teismo posėdžio, mediacijoje šalys kalbasi ir ieško pačio geriausio bei abiem šalims priimtino ginčo sprendimo, šalys gali išsakyti viską, kas joms atrodo svarbu ir nėra saistomos griežtų taisyklių, mediatorius tik moderuoja procesą, kontroliuoja šalis, kad šios laikytųsi nustatytų taisyklių, nekonfliktuotų tarpusavyje ir koncentruotųsi ties ginčo objektu, padeda šalims suprasti konflikto priežastis bei siekti problemos sprendimo, o patį sprendimą priima ne teisėjas, o pačios šalys. Todėl, sprendžiant ginčą mediacijos būdu, patiriama mažiau neigiamų emocijų ir priešiškumo.  Tuo tarpu, sprendžiant ginčą teisme, viena iš šalių, o kartais iš dalies ir abi šalys, pralaimi. Todėl, pralaimėjusioji šalis dažnai jaučiasi nuskriausta, dėl ko atsiranda pagrindas tolimesniems ginčams, santykiai tarp šalių išlieka įtempti, o po mediacijos, atvirkščiai, daugumos šalių santykiai ženkliai pagerėja. Mediacijos tikslas yra nukreiptas į ateitį – taikiai išspręsti konfliktą išsaugant gerus santykius, neieškant kaltų, o susitelkiant į sprendimo – kaip kurti tarpusavio santykius ateityje – paieškas.

Ginčo šalys gali bet kada pasitraukti iš šio proceso net nenurodydamos pasitraukimo priežasčių. Bet kuriai šaliai atsisakius dalyvauti mediacijos procese ar iš jo pasitraukus, taip pat neradus bendro ir abiem šalims priimtino ginčo sprendimo, mediatorius procesą nutraukia ir grąžina bylą nagrinėti teisme. Ginčo šalims susitarus, sudaroma taikos sutartis, kuri perduodama tvirtinti teismui. Teismo patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims yra privaloma ir gali būti vykdoma priverstinai. Pabrėžtina tai, kad išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju.

Teisminė mediacija taikoma visuose Lietuvos teismuose ir yra nemokama. Be to, pasirinkus ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, sutaupoma nemažai laiko ir pastangų, taip pat – ir pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.

Išskirtini tokie mediacijos privalumai: yra užtikrinamas konfidencialumas (visa šalių pateikta informacija lieka konfidenciali ir negali būti panaudota kaip įrodymas teisme, procesas net nėra protokoluojamas, kaip teismo posėdžių metu); mediatorius, kitaip negu teismo teisėjas, nepriima sprendimo, privalomo vykdyti ginčo šalims, sprendimą priima pačios šalys; priimamas tik abiem ginčo šalims priimtinas sprendimas; sprendžiant ginčą šiuo būdu, galima kontroliuoti ginčo sprendimo eigą ir rezultatus; šalys turi galimybę bet kada iš proceso pasitraukti nenurodant pasitraukimo priežasčių; dažnai atkuriami geri bei draugiški bylos šalių santykiai ir abipusė pagarba; ginčo šalys patiria mažiau neigiamų emocijų bei kitos ginčo šalies priešiškumo; sprendimas priimamas daug greičiau nei bylinėjantis teisme (paprastai mediacijos procesas užtrunka nuo kelių savaičių iki poros mėnesių); priėmus abi ginčo šalis tenkinantį sprendimą, jis vykdomas geranoriškai; šalys nepatiria tiek bylinėjimosi išlaidų, kiek bylinėjantis teisme (nereikia mokėti už dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme); ginčo šalys turi galimybę laisvai išsakyti savo nuomonę ir teikti galimus ginčo sprendimo pasiūlymus.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis www.teisinekonsultacija.lt.

R. Malevskytės konsultacija 2016 m. gruodžio mėn. buvo publikuojama viename populiariausių žurnalų moterims Lietuvoje "Moters patarimai".